prišikti

prišikti: prišìkti, prìšika, -o (prìšikė) vlg. 1. tr., intr. N, K, KŽ, Rsn, Pls pribjauroti, priteršti išmatomis: Nepastatyk arklių in pado – da prišìks Dbk. Bobutė inleidė, patiesė paklodę, ir gaidžiukas prišikė pilną paklodę pinigų LTR(Vad). ^ Vilkas prìšikė akį. Kad prìšikė, tegul iškuopia (sakoma tampant už blakstienų, kai krislas įkrinta) Ob. Ir veiza kaip katinas, pelenus prišikęs Sd. Bagočiui velnias an košę prìšika, o biednam ir kruopas išgraibo Ėr. Bagota boba teprišika trobą: ateis kūda, išneš šūdą J. Kad aš valiojau prišìkti delną, apšiksu i nykštį – tavęs neprašau (sakoma, kai baigiant darbą kas nors siūlosi padėti) Lkv. Kas padarė gero? – Aš! – Kas prišiko kamarą? – Aš nežinau Sln. | refl. tr. K: ^ Ko tyli kaip kelnes prisišikęs?! LTR(Jnš). 2. tr. Slm, Svn prk. prišiukšlinti: Prìšikė pilną gryčią ir dar mat sprečijas Lnkv. ║ užteršti, priteršti: Tik burną prìšikiau tokiu valgiu Trgn. 3. refl. Nj prk. prikibti: Vakar prisišìko tas bernas, ir turėjau pastatyt alaus butelį Jnš. 4. refl. tr. prk. prisidaryti (kokių nemalonių dalykų): Tura tų skolų prisišìkusi Krš. 5. refl. prk. pasidaryti gėdos, susikompromituoti: Prisišìko visur, negalia akių kur parodyti Krš.
◊ duõbę prišìkti vlg. įvaryti kiaulę į dvarą (žaidžiant): Prišìko duõbę, kitas tura gynioti, ka neįvarytų Krš.

dúoti (galė́ti) prišìkti kepùrę Zr vlg. garantuoti, laiduoti: Dúodu kepùrę prišìkti, jei ne muno teisybė būs NmŽ. Galiù prišìkt kepùrę – iš jo nebus gero šunies Slm.

ẽžerą prišìkti vlg. paskęsti: Neikit, sakau, ba da ẽžerą prišikstà Ktk.

galvojè prìšikta; kiáušas prìšiktas vlg. apie neišmanantį: Jo galvõj prìšikta Dglš. Ko tu su juo ginčijies, jo gi kiáušas prìšiktas – kiba supras! Zr. [į] kišẽnę prišìkti vlg. padaryti kam nemalonumų: Mažas, bet prišika kišenę kaip didelis Klov. Nors aš tau į kišẽnę neprišikaũ Plv.

krū́mus prišìkti vlg. sakoma neigiant ką: Prišiksì krū́mus, i bus tas tavo parodymas Ign. Kūčià (Ùžgavėnių diẽdas) prišìks vlg. sakoma nespėjant ką padaryti iki Kūčių ar Užgavėnių: Prieš Kalėdas verpėm, verpėm, nesuverpėm, tai sako – Kūčià prišìko kuodelį LKKXIII128(Grv). Mergos, beikit kuodelius verpt, ba Užgavėnių diẽdas kuodelin prišìks Rdm. lìzdą prišìkti vlg. padaryti namams gėdą: Tus [sūnus] man prìšikė lìzdą – papuolė kalėjime Drsk.

pẽklą prišìkti lig langų̃ vlg. būti nubaustam, ilgai kalėti: Už tokį darbą pẽklą prišìks lig langų̃ Grg.

pẽlenus prišìkti vlg. prasikalsti: Prišìkus pẽlenus vėl: muno geroji, muno brangioji Vgr.

šalià šū́do prìšikta Kt vlg. labai blogai.

ùpę (vándenį) prišìkti vlg. paskęsti: Neikit vieni, vaikai, maudytis; prišiksità ùpę, tai bus! Sv. Palauk, tu ragana, prišìksi vándenį! (barama katė, kuri dažnai kačiukus veda) Krp.

vieversỹs (vyturỹs) prišìko vlg. sakoma nesuspėjant iki pavasario ką padaryti: Vieversỹs jau kuodelius prìšikė – dėkit staklės Vb. Neduok víeversiu[i] žabų prišìkt Šd. Skubėkim par žiemą suverpt verpimą – pavasarį vyturỹs kuodelį prišìks Ar.
\ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

prišikti — priši̇̀kti vksm. Kõ žiūri̇̀ kaip kãtinas, pẽlenus priši̇̀kęs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
piešikti — piešìkti, piẽšika, o (dial.) žr. prišikti 1: Tranai pỹšika korius Krg. šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apšikti — apšìkti, àpšika, o vlg. 1. tr. K, Š, Rtr, KŽ apteršti, apibjauroti išmatomis: Tie karveliai apìšikė visur, reikia vytie Adm. | Pleštekės baltos àpšika kopūstus kirminais Mžk. ^ Kaip àpšiktą šakalį muni mėtlio[ja] iš vietos į vietą Slnt. Kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
atšikti — atšìkti, àtšika, o (àtšikė) vlg. 1. refl. prk. sunykti, nusibaigti, nusilpti: Ką ana galą atsivedė pasogos – avelę, i tą atsišìkusią Tvr. 2. tr. Krtn, Dr, Slnt, Lpl prk. atsiimti, atkentėti: Suėdei siratą – atšìksi! Rdn. Tu atšìksi už munęs … Dictionary of the Lithuanian Language
iššikti — iššìkti, ìššika (iššiñka), o (ìššikė) vlg. 1. tr. N, J, Š, KŽ tuštinantis su išmatomis pašalinti: Karvės miežių grūdus cielus ìššika Pc. Iššikau žvirblelį, išstrungiojau LLDI277(Ms). ^ Seku, seku pasaką, vilks iššiko ašaką Sln. | refl. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nušikti — nušìkti, nùšika, o (nùšikė) vlg. 1. intr. NdŽ, KŽ nusituštinti: Gandras subinę kela – jau nušìko Rsn. ^ Pasako – kap gandras nuo stogo nùšika (nei šiaip, nei taip) Kbr. | refl. K, J, NdŽ, KŽ: ^ Man šitas darbas tik nusišìkt Ds. Tavo darbas… … Dictionary of the Lithuanian Language
paršikti — paršìkti, par̃šika, o (par̃šikė) intr. vlg. prk. kalbančiojo teiginiui paneigti: Moma pareina! – Par̃šika! Db. šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pašikti — pašìkti, pàšika, o (pàšikė) vlg. 1. tr. N, K, NdŽ, KŽ tuštinantis pašalinti: Paršas pašìks mėšlo, o kiek suės! Jd. ^ Pasakysu pasaką, ka šuo pašìko ašaką Slnt. Kad duosiu, tai tu velnią pašiksi LTR(Lbv). Ir pašikė višta šūdo, pusę balto,… … Dictionary of the Lithuanian Language
persišikti — vlg. daug tuštintis, nusividuriuoti: ^ Pikta kap persišikus Pv. Stovi kap persišikęs LTR(Mrk). šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; par … Dictionary of the Lithuanian Language
prašikti — prašìkti, pràšika, o (pràšikė) vlg. 1. intr. įstengti tuštintis: Jei tu pràšiki, tad esi katalikas, – sako vel[nia]s žmoguo (ps.) Dr. 2. tr. Ml, Ob, Slm, Ėr, Btr, Šk, Jrb prk. prarasti, netekti: Turėjo visko gana, o ko prašìko?! Tegu dabar… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

prišikti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

prišikti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link